Pirmadienį, jau antrą kartą šiais metais, vandžiogaliečius aplankė geras jų bičiulis, žinomas lenkų visuomeninis veikėjas, publicistas, Adam Chajewski.


Jubiliejines Lenkijos krikšto 1050 – ąsias ir Nobelio premijos laureato, rašytojo H. Sienkiewicz 100 – ąsias mirties metines mininčiai Vandžiogalos lenkų bibliotekai svečias atvežė ir padovanojo nemažai knygų, tarp kurių yra ir knygos, skirtos šioms jubiliejinėms datoms paminėti.

Šio ilgojo Joninių savaitgalio paskutiniąją dieną į Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčią nuo ankstyvo ryto į šv. Mišias lenkų kalba rinkosi didelė Liutkevičių giminė, kilusi iš šios parapijos. Tokia  graži tradicija per Jonines atvykti į Vandžiogalą ir bažnyčioje  pasimelsti už savo mirusiuosius, minint senelį Joną, seserį Janiną ir kitus giminės mirusiuosius tęsiasi daugelį metų. Šis gražus katalikiškas pavyzdys pritraukia ir nemažai giminės jaunimo.
Liutkevičių giminės atstovai yra balsingi, grojantys muzikos instrumentais, todėl susėdus prie vaišių stalo nestigo nei muzikos, nei dainų.

Karšti, saulėti orai ir vėjelis – tinkamiausias laikas džiovinti ir vėdinti bažnytinius liturginius apdarus: arnotus, kapas... Gulėdami stalčiuose, kybodami nešildomų bažnyčių spintose per metus jie kaupia drėgmę ir dulkes, gali juose įsiveisti pelėsis. Jis senus brangius liturginius drabužius laikui bėgant gali net sunaikinti.

Visa tai suvokdami Vandžiogalos lenkai savanoriai kasmet, esant šiltam orui,  liturginius apdarus neša į lauką, džiovina ir vėdina. Tai jau tapo graži tradicija.

Birželio 17 dienos rytą didelė Vilniaus rajono lenkų kalbos ir literatūros mokytojų konferencijos grupė atvyko į Vandžiogalą. Jų kelionės tikslas - su vandžiogaliečiais, gyvenančiais šiame istoriniame Liaudos regione, kartu pakeliauti Nobelio premijos laureato rašytojo Henryka Sienkiewicza takais, susipažinti su apylinkėmis  ir sekti jo romano „Tvanas“ herojų pėdsakais.
Pažintinės ekskursijos vadovu sutiko pabūti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas. Jis atvykusius svečius pirmiausiai supažindino su Vandžiogalos miestelio įžymybėmis ir  istorija.

Šeštadienį, ruošiantis į Kėdainiuose organizuojamą festivalį, skirtą Czesławui Miłoszui atminti, vandžiogaliečius aplankė mūsų miela, gera pažįstama – Paribio fondo ir Czesławo Miłoszo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija) vadovė Małgorzata Sporek – Czyżewska ir jos bendradarbiai.
Pažįstami esame jau ketvirtį amžiaus. Ne kartą esame susitikę Vandžiogaloje, kai ji kartu su poeto broliu Andrzej Miłosz, taip pat ir su pačiu poetu čia lankėsi. Vėliau susitikdavome tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje ir Lenkijoje, todėl šis susitikimas Vandžiogaloje buvo ypač mielas ir nuoširdus.

Tai jau antrasis Czesławo Miłoszo garbei organizuotas festivalis  Kėdainiuose (pirmasis vyko 2014 metais). Šiemet festivalio  programa -  talpi ir intelekto, ir kultūros prasme. Birželio 4d., šeštadienį, antrąją festivalio dieną, vandžiogaliečiai Kėdainių daugiakultūriame centre susidomėję klausėsi Lietuvos ir Lenkijos PEN klubų diskusijos „Rašytojas kintančioje Europoje“. Diskusijoje dalyvavo žinomi Lietuvos ir Lenkijos  rašytojai.

Baigę koncertą  Josvainiuose, į Kėdainių centrą atskubėjo ir XIV-ojo Lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“ dalyviai.

Antradienio pavakare Lapių laisvalaikio salėje įvyko vasaros pradžios kapelų šventė „Pasigrokim, kaimynėliai“. Joje dalyvavo Lapių liaudiška kapela „Ant ketvirto“, Jungėnų liaudiška kapela „Jungvala“, Kauno sporto veteranų klubo kapela „Ąžuolynas“, pop muzikos duetas „Uošvės“. Pasišokti, padainuoti ir linksmai kartu su saviveiklininkais, Trečiojo amžiaus universiteto absolventais, sutikti vasarą į Lapes buvo pakviesti ir vandžiogaliečiai.

Lapėse visada būna smagu – čia visada mūsų laukia tautiečiai, kurie yra labai aktyvūs ir bendruomeniški, tikri savo krašto patriotai.

metines DSCF4712Birželio 28 dieną kartu su moksleiviais iš Lenkijos, atvykstančiais į Vandžiogalą lankyti gimtųjų Poeto vietų, keliausime “Milošo keliu”.

Sekmadienį, birželio 28 dieną Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčioje Šv. Mišios
9 val. lenkų kalba bus aukojamos minint Poeto gimimo metines.
Šv. Mišiose dalyvaus jaunimas iš Lenkijos.

Vėliau visi keliausime “Milošo keliu”…
Mūsų laukia pleneras Isos slėnyje Šateiniuose (Kėdainių raj.)

Vakare dalinsimės įspūdžiais, skambant muzikai ir Poeto eilėms.

 

seinai DSCF4962Neseniai Vandžiogaloje viešėjo dr. Jan Skłodowski, kuris nuo senų laikų renka istorinę medžiagą apie įvairiose Lietuvos kapinėse palaidotus tautiečius. Jo paskatinti mus aplankė ir Seinų krašto istorinių paminklų apsaugos draugijos atstovai, vadovaujami draugijos vicepirmininko Jarosław Domosławski. Ši draugija yra įsikūrusi prie Seinų krašto muziejaus.
Susipažinus užsimezgė įdomus pokalbis. Klausėmės svečių pasakojimo apie Seinų krašto istoriją, ten esančius muziejus, istorinius paminklus, apie draugijos veiklą siekiant išsaugoti istorinius paminklus ateities kartoms.

Vandžiogaliečiai ir festivalis  „Znad Issy"

Knygos „Miłoszas: biografija“ pristatyme dalyvavo ir vandžiogaliečiai

DSCF4840Tautiečiai, piligrimai iš Kauno, Jonavos, Kėdainių nuo ankstyvo ryto rinkosi į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Čia šiandien šventėme Jėzaus Širdies atlaidus. Iškilmingas Šv. Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Susirinkę į atlaidus maldininkai ir piligrimai meldėsi tardami šiuos žodžius:    

„Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime Tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.”

Jezaus sirdies atlŠį sekmadienį, birželio 14 dieną,
Iškilmingos Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos:

9 val. lenkų kalba
Po jų – bendra procesija
10 val. lietuvių kalba

Švenčiausioji Jėzaus Širdis. „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jūs atgaivinsiu!“                                                 

Žymų vaidmenį skleidžiant pamaldumą į Švč. Jėzaus Širdį atliko šv. Margarita Marija Alakok (Alacoque, 1647-1690) ir jos regėjimai. Būdama vos 24 metų ji įstojo į vizitiečių (Aplankymo) vienuoliją Paray-le-Monialyje (Prancūzija). Antgamtinėse vizijose apie 70 kartų jai pasirodė Išganytojas ir apreiškė savo Dieviškosios Širdies beribę meilę žmonėms. 1675 m. birželio 16 d., vieno pasirodymo metu, klūpančiai prieš Švč. Sakramentą Margaritai Marijai Išganytojas pasakė: Štai Širdis, kuri taip labai pamilo žmones, jog jiems viską atidavė. Kristaus noras buvo, kad gerieji katalikai stengtųsi atsiteisti už žmonių nedėkingumą, taip pat - kad būtų įvesta šventė Jo Dieviškosios Širdies garbei.

DSCF4473Šventė Kėdainiuose, Didžiojoje gatvėje, tęsiasi. Svečius ir dalyvius džiugina XIII –asis lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“.

2010 – 2011 metais festivaliai „Znad Issy“ vyko ir Vandžiogaloje. Ypač didelis festivalis pas mus vyko 2011 metais minint Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo 100 – ąsias gimimo metines.

Šiemet festivalio dalyvių pasirodymai pirmiausia linksmino Kėdainių rajono Akademijos ir Dotnuvos miestelių žmones, vėliau persikėlė į Kėdainių miesto centrą.

DSCF4433Birželio 6 dieną, šeštadienį, Kėdainių krašto muziejaus V.Svirskio kryžių salėje įvyko Andrzej Franaszek knygos „Miłoszas: biografija“ pristatymas.

Lenkijoje ši knyga jau sulaukė pripažinimo, yra apdovanota prestižinėmis premijomis. Čia ji pasirodė 2011 metais, minint poeto Cz.Miłoszo gimimo šimtąsias metines. Pristatyme dalyvavo Krzysztof Czyżewski (Paribio menų, kultūros ir tautų centras, Krasnogrūda, Lenkija), kuris mums yra gerai pažįstamas, ne kartą yra lankęsis Vandžiogaloje. Knygos „Miłoszas: biografija“ pristatyme dalyvavo ir vandžiogaliečiai.

DSCF4691Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo Kūne.

Per Devintinių iškilmę mes išpažįstame savo tikėjimą realiu Jėzaus Kristaus buvimu Šventojoje Eucharistijoje.

Mes taip pat išpažįstame, kad tas pats Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo Kūne – Bažnyčioje. Mūsų krikšto metu Jėzus apsigyveno kiekviename iš mūsų.

kristauskunoŠį sekmadienį, birželio 7 dieną,
Iškilmingos Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos:

9 val. lenkų kalba
Po jų - Devintinių procesija
10 val. lietuvių kalba

Devintinės – bažnytinė krikščionių šventė, skirta pagarbinti Švč. Sakramentui. Prisimenami Jėzaus Kristaus per paskutinę vakarienę prieš kančią apaštalams pasakyti žodžiai: „Jei nevalgysite žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvenimo. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną“. Taip Jėzus kalbėjo laimindamas ir dalindamas savo mokiniams duoną ir vyną.

Šį sekmadienį minime ir Tėvo Dieną. Lietuvoje Tėvo diena švenčiama birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį. Tad pagerbdami ir prisimindami melsimės už gyvus ir mirusius tėvus.

2014 miloso festivalisBirželio 27-28 dienomis Kėdainiuose įvyko pirmasis festivalis „ČeslovasMilošas – 2014". Jį surengė Kėdainių krašto muziejus, nes norėjo priminti ir prisiminti Lenkijoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje vertinamą kūrėją, Nobelio premijos laureatą poetą Česlovą Milošą. „Gera gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį ir kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir religijos. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos šalį,"- atsiimdamas Nobelio literatūros premiją 1980 metais Stokholme ištarė Česlovas Milošas.
Poetas gimė 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių. Jo protėviai ilsisi Kėdainių krašto žemėje, taip pat Pakaunėje – Vandžiogaloje. Todėl pirmasis susitikimas 1992 metais su iš emigracijos grįžusiu poetu, jo broliu Andrzej, kai jie lankė senelių kapus Vandžiogalos šventoriuje, vandžiogaliečiams paliko didžiulį įspūdį. Po šios pažinties susiklostė gražūs ir šilti santykiai. Vandžiogaliečiai, net praėjus nemažam laikui, tą susitikimą atsimena, tuos žmones gerbia ir vertina.

2014 joninesTrumpėjančios dienos ar naktys visada primena laiko kainą. Kūryba, bendravimas tarsi praplečia amžinybės ribas ir primena, kad reikia džiaugtis jos duotybe. Poetas Justinas Marcinkevičius eil.,,Joninės" sako, kad skirtingos žmonių kartos  gali nebesusišnekėti, nebeišgirsti. Mes turime gražiausią progą įrodyti, kad yra nenykstančių buvimo ženklų, net išėjus žmonėms...

  Vandžiogaloje kasmet, tradiciškai prieš Jonines, susiburia Liutkevičių giminė. Ši plati giminė pirmiausia skuba į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią pasimelsti, prisiminti, pagerbti Anapilin išėjusius savo tėvus, seseris, brolį... Šią gražią tradiciją puoselėja jų vaikai, seserys ir broliai: Alina, Regina, Leonija,Vladislovas, Alfonsas, Boleslovas. Kartu atsiveža ir savo vaikus ir anūkus, kad jie sužinotų, suvoktų tradicijų svarbą, kad pajaustų Joninių dvasią,  giminystės ryšius, kurie, rodos, paženklinti amžinybės ženklu.

2014 kulturine nemigaPermainingas oras, lietaus debesys, balos gatvėse neišgąsdino vandžiogaliečių, atvykusių į festivalį „Kultūros naktis“. Tą šeštadienio naktį Vilnius nemiegojo: čia vyko beveik 200 įvairiausių projektų ir renginių įvairiose miesto bažnyčiose, aikštėse, gatvėse, parkuose. Ši gausi kultūrinė programų įvairovė privertė daugelį miestiečių „atsiplėšti“ nuo televizorių ekranų ir išeiti iš savo namų į gatves...

Pasimeldę Aušros vartuose, aplankę kelias senąsias bažnyčias, pasiklausę koncerto Rotušės aikštėje, vandžiogaliečiai nuvyko į Lenkų kultūros rūmus, kurie festivaliui buvo paruošę įdomią programą - naktinį šou „Kultūros naktis PLT kitaip“.

2014 svTrejybes atlaidaiBirželio 15d. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis, skirtas tituliniems Švč. Trejybės atlaidams, aukojo parapijos klebonas (kunigas ir poetas) Skaidrius Kandratavičius.

 

Po Šv.Mišių vyko literatūrinė – muzikinė kompozicija „Šeimoje - mūsų savasties šaknys...“, prisimenant prieškario inteligentų ir mūsų laikų šeimas, bei minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines – lietuvių kultūrai, kalbai, literatūrai reikšmingą jubiliejų, juk jis pirmasis lietuvišku grožiniu žodžiu pradėjo kalbėti apie dangų, žmogų ir gamtą... Kompozicijos autorė – Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.

2014 susitikimo sviesaJau daug metų Vandžiogalos lenkų bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi savo svečiu - geru bičiuliu, keliautoju, diplomatu, istorijos tyrinėtoju, rašytoju Piotr Wdowiak. Šįsyk susitikimą nušvietė puiki jo dovana - knyga „Bezdrożami Litwy i Inflant . 17 spotkań z wilniukami”. Leidinys dar kartą paliudijo mūsų draugystės stiprumą: knygoje minimi ir mes, besidžiaugiantys stipriais ryšiais ir bedravimo gyvastingumu. Tai ne vienerių metų mūsų pažinties ir artumo vaisius.

Graži ir konstruktyvi draugystė užsimezgė, kai jis dirbo Lenkijos ambasadoje Vilniuje. Ne vieną kartą Piotr Wdowiak lankėsi Vandžiogaloje mūsų organizuojamose kultūriniuose renginiuose.

2014 vandziogala630Birželio 7 d., šeštadienį, miestelio žmonės ir svečiai džiaugėsi ir minėjo dvigubą jubiliejų: „Vandžiogalai - 630", poetui Č.Milošui – 103 metai. Pirmą kartą šventę organizavo Vandžiogalos seniūnija, Vandžiogalos laisvalaikio salė ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius. Vandžiogaliečiai turi daugiametę tradiciją birželio mėnesį minėti Nobelio premijos laureato, poeto Česlovo Milošo gimimo metines. Mat Milošų giminė yra garsi nuo seno. Čia, bažnyčios šventoriuje, ilsisi poeto protėviai, dalyvavę ne tik 1863 –ųjų metų sukilime, bet ir dar ankstesniose kovose prie Kircholmo. Jie nusipelnę šiam kraštui, jie verti paminėti, pagerbti. Prisiminėme garbingus žmones, pasididžiavome jų nuopelnais ir uždegėme žvakes ant jų kapų.
Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas (kunigas ir poetas) Skaidrius Kandratavičius. Savo maldose jis prisiminė ir Česlovo Milošo 103-ąjį gimtadienį, ir jo giminės mirusiuosius, meldėsi už visus vandžiogaliečius ir atvykusius svečius. O atvyko svečių daug: Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai, vadovaujami Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, taip pat kaimyninių rajonų ir miestelių bendruomenių atstovai, kultūros centrų ir mokyklos vadovai.

2014 komunija 

Sekmadienį Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje šventėme sekminių iškilmes – vieną svarbiausių švenčių Bažnyčios gyvenime. Ši šventė primena mums Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų. Po šio įvykio apaštalai išėjo skelbti evangeliją visam pasauliui, visai kūrinijai. Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius.

Džiaugiamės! Pirmosios Šv.Komunijos iškilmėse Eucharistiją pirmą kartą priėmė 31 vaikas.

 

 

Milosokryzius

Šiandien jau atrestauruotas ir atstatytas prieš savaitę Vandžiogalos šventoriuje, Milošų šeimos kapavietėje, sudūžęs didingas kryžius 1863-ųjų metų sukilimo vado Pakaunėje Z.Sierakausko adjutantui, Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo seneliui, – Artūrui Milošui.

2014 atsimintiKai Č. Milošas 1992 m. išlipo iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, pirmi jo  žodžiai buvo: „Esu laimingas.“ Juk jam  pavyko sugrįžti į Šetenius, į gimtąsias vietas prie Nevėžio. Č. Milošas išgyveno tai kaip kelionę į savo įkvėpimo, vizijų, džiaugsmo valdas. Rašytojas iš tiesų buvo laimingas, nes tarsi įveikė laiką. Deja, laikas  negailestingas jo artimųjų atminimui: šio pavasario permainingų oro sąlygų neatlaikė ir sudužo Vandžiogalos šventoriuje Milošų šeimos kapavietėje esantis didingas juodo akmens kryžius čia palaidotam poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo seneliui Artūrui Milošui. Susirūpinęs daugelį metų šią kapavietę prižiūrintis Ričardas Jankauskas greitai reagavo  ir sudužusį kryžių atidavė  meistrams restauratoriams...

...

Gyvosios istorijos festivalis „Už mūsų ir jūsų laisvę”

2013iscikloŠiais metais Lenkija ir Lietuva mini 1863 - 1864 - ųjų metų sukilimo 150 - ies metų sukaktį. Šis sukilimas įėjo į abiejų tautų istoriją kaip vienas garbingiausių ilgametės kovos už laisvę epizodas. Dalgiais, šakėmis ir menkais medžiokliniais šautuvais ginkluoti įvairių socialinių sluoksnių vyrai ir moterys drąsiai stojo į kovą prieš „Europos žandaru“ vadinamą carinę Rusiją. Nors pusantrų metų vykusi nuožmi kova ir buvo pralaimėta, tačiau abi tautos nepalūžo, jos užsigrūdino tolimesnei kovai už laisvę ir nepriklausomybę. Sukilimo metu subrendo idėja ir vizija formuoti nepriklausomą valstybę.

Vandžiogaliečiai jau šių metų pradžioje, sausio 22- ąją (tai sukilimo pradžios diena), kartu su lenkų jaunimu – harcerais organizavę didelę, įspūdingą šventę, skirtą šiai sukakčiai paminėti, ir toliau aktyviai dalyvauja jubiliejiniuose renginiuose, kur tik jie bevyktų. Tad ir šį sekmadienį dalyvavo Kaune, Santakos parke, vykusiame gyvosios istorijos festivalyje „Kaunas 1863 „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Atkurti ir parodyti, kaip prieš 150 metų vyko partizaninio karo pobūdžio mūšis, čia suvažiavo apie 100 rekonstruktorių. Daugiausia mūsų tautiečių lenkų iš įvairių Lenkijos, o taip pat ir Lietuvos, Ukrainos, Rusijos istorijos rekonstrukcijos klubų. Taigi, didžioji sukilėlius vaidinusių dalyvių dalis ir buvo lenkai. Iš Lenkijos atvykę žmonės buvo labai rimtai nusiteikę inscenizacijai, stovyklos vadai greitai sušaukė sukilėlius ir drausminga kolona pajudėjo bažnyčios link.

2013milosui102Pas mus, Vandžiogaloje, jau seniai yra gyva tradicija kasmet birželio mėnesį minėti poeto, Nobelio premijos laureato, Č.Milošo gimimo metines. Džiugu, nes kasmet atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų poeto kūrybos ir jo pasaulėjautos tikrųjų gerbėjų. Jie, „pagauti“ ir pavilioti Isos slėnio, lanko poeto širdžiai mielas jo gimtąsias vietas. Ir šiais metais, poeto gimtadienio išvakarėse, mus aplankė mūsų draugai ir poeto gerbėjai iš Wrocławo, kurie mums atvežė ir padovanojo naujai išleistų poeto kūrybos knygų.

O praeitą šeštadienį vandžiogaliečiai ir jų svečiai nuo ankstaus ryto išsiruošė į pažintinę kelionę „Č.Milošo keliu“. Reikia paminėti, kad aš, šių eilučių autorius, 1992-aisiais metais kartu su Nobelio premijos laureatu poetu Č.Milošu ir jo broliu režisieriumi A.Milošu pradėjęs nuo Vandžiogalos apylinkių ir šventoriaus, kur jau keliolika šimtmečių laidoti ir čia ilsisi šios giminės protėviai, aplankiau visas poeto sielai mielas jo gimtąsias vietas. Ta kelionė man paliko neišdildomą įspūdį. Ir dabar jau dvidešimt metų kasmet ją kartoju su malonumu ir keliauju su visais senais ir naujais Č.Milošo gerbėjais iš viso pasaulio, kai tik jie manęs paprašo...

...

2012milosui101Kaip kasmet, taip ir šįmet birželio 10d. tradiciškai Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius iškilmingai paminėjo Česlovo Milošo 101-ąsias metines. Vyko iškilminga Devintinių procesija, evangelijų skaitymas lietuvių ir lenkų kalbomis. 10 val. prasidėjo Šv. Mišios lenkų kalba. Jas aukojo svečias iš Vroclavo, kunigas kanauninkas Stanisław Draguła, jam talkino vietos klebonas Oskaras Petras Volskis. Bažnyčia buvo pilnutėlė. Mišių metu giedojo keli svečių chorai, pritarė pučiamųjų orkestrai. Mišioms pasibaigus visi pajudėjo į šventorių prie poeto Česlovo Milošo giminės kapų. Po įžanginio Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus pirmininko Ričardo Jankausko žodžio gėles padėjo ir žvakes uždegė Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulas Piotr Wdowiak, Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka, kiti garbingi svečiai. Pasimeldę, grojant pučiamųjų orkestrams, visi pagerbėme ir greta palaidotus 1863-ųjų metų sukilimo dalyvius.

2012saknysVieną sekmadienį Vandžiogalos lenkų skyriaus nariai kartu su Lenkijos Ambasados Vilniuje konsulu išsirengė į pažintinę kelionę po Vidurio Lietuvą aplankyti Kauno, Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonus – Liaudos kraštą. Kas gi ta Liauda? Tai kraštas Vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Dubysos aukštupiuose. Jis radosi, susikūrė pačiame kovų su kryžiuočiais įkarštyje, kai palei Nemuną ėjo kovų linija. Ten ir susiformavo ypatingas, savitas darinys – Liauda – karių profesionalų gyvenviečių (bajorkaimių – lenk.okolicų) kraštas ir karių – bajorų luomas (lenk. - szlachta Laudańska). Pažvelkime į žemėlapį, tai – ovalas, kurio pakraščius – galus žymi vietovardžiai su -gala : Ariogala, Betygala, Baisogala, Gimbogala, Ramygala, Vandžiogala. Liaudos žmonės garsėjo ir už mūsų krašto ribų savo drąsa ir karingumu. Ir vėliau, susikūrus LDK , kaip rašė Henryk Sienkiewicz „Tvane“, jais visada galima buvo pasitikėti, jų tradicijos ir kariškas garbės supratimas niekada neleido palikti Tėvynės pavojuje. LDK valdovai žinojo, kad Liaudos kariai visada atsilieps į šaukimą gintis nuo priešų...

...

2011 Milosokelias2Kėdainiai, Šventybrastis, Šateniai birželio 29-oji diena

Kėdainių krašto muziejus yra pačiame miesto centre, senamiestyje. Čia „Milošo kelio“ dalyvius pasitinka rajono meras, vicemerė, muziejaus direktorius. Pasisveikinę, susipažinę jie pakviečia svečius pasistiprinti po kelionės į jaukų senamiesčio restoraną. Pailsėję, apžiūrėję muziejaus ekspozicijas, „Milošo kelio“ dalyviai patraukia Šventybrasčio link, kur prieš 100 metų Šventybrasčio Viešpaties Atsimainymo Bažnyčioje, kaip Poetas vaizdžiai sako: „1911 metais priėmiau ktikštą, išsižadėjau velnio“. Aplankę bažnyčią ir šventoriuje palaidoto Č.Milošo prosenelio Simono Siručio poilsio vietą po penkių šimtų metų senumo ąžuolais, visi patraukėme gimtinės, Šatenių, link.

Paskutinės birželio dienos Isos slėnis. Ko gero nerasi geresnės vietos pokalbiams apie Česlovą Milošą, čia , toje vietoje, kur Nobelio premijos laureatas išvydo pasaulį... Muzikos, poezijos ir folkloro vakaronėje susitiko poetai, rašytojai ir Č.Milošo draugai, kad šimtamečių ąžuolų paunksmėje ta paslaptingai vingiuojančia Nevėžio juosta persikeltų per Jo poezijos ir prozos atsiminimus į Poeto vaikystę. Ši vieta veikia, ji turi savo magiją...

...

2011 Milosokelias11Krasnogrūda birželio 30-oji – liepos 2-oji diena

Ankstyvas rytas. Iš Kauno senamiesčio pajuda autobusas su užrašu „Milošo kelias“. Savaitės pradžioje Lietuvoje prasidėjusių jubiliejinių renginių, skirtų Poeto 100-mečiui pažymėti, dalyviai išvyksta į Lenkiją. Ten toliau tęsis renginiai, skirti Lenkijos pirmininkavimui Europos Sąjungos ir Č.Milošo metams, globojami UNESCO, tai „Europos Agoros“ ir Tarptautinio dialogo centro, unikalios vietos Europoje, skirto tirti ir praktikuoti tarpkultūriniam bendravimui įvairiuose pasaulio paribiuose, Krasnogrūdoje atidarymas.

Krasnogrūda – tai viena iš tų nuostabių Europos vietų, kuri yra prie pat Lietuvos – Lenkijos sienos, kur nuo aukštumos atsiveria nuostabūs vaizdai į civilizacijos nesuniokotų ežerų ir miškų masyvą, apimantį ir kaimynystėje esantį Rusijos (Kaliningrado sritis), Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos paribių kraštovaizdį, čia yra dvaras su dideliu parku, prieš karą priklausęs Č.Milošo šeimai.

2011 viesnageLenkijoje„Žmogus yra didis ne tuo, kiek turi turtų, bet tuo, kuo jis yra;
ne tuo, ką turi, bet tuo, kuo dalijasi su kitais“ (Jonas Paulius II)

Šypliškių seniūnijos seniūnas, kultūrinis visuomeninis susivienijimas „Pogranicze“, folklorinis kolektyvas ir jo vadovas Juzef Murawski pakvietė šio straipsnio autorių kartu pasidžiaugti ir paminėti kolektyvo 30-ties metų veiklos jubiliejų, kuris vyko liepos 10 dieną Baceiluose (Lenkija).

Baceilai – kurortinė, ežerų apsupta vietovė netoli Lietuvos – Lenkijos sienos. Švęsti jubiliejaus suvažiavo daug kolektyvų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Iškilmės prasidėjo Čenstachavos Dievo Motinos Bažnyčioje Baceiluose. Akomponuojant kameriniam orkestrui, gieda „Pogranicze“, Šv.Mišias aukoja Elko vyskupas Jerzy Mazur. Bažnyčia pilnutėlė, daug jaunimo. Po pamokslo giesmę „Marija, Marija“ lietuviškai gieda folkloro ansambliai iš Kalvarijos, Kazlų Rūdos. Mišios baigiasi ganytojiškais palaiminimais kolektyvui, svečiams ir visiems čia esantiems.

Birželio 25 d. 10 val. Vandžiogalos bažnyčioje pamaldose dalyvavo 50 merginų grupė iš Lenkijos Žešovo miesto, kurios giedojo lenkiškas giesmes. Tai vienintelis Europoje senovinių instrumentų, šalomajų, ansamblis, kuris po pamaldų vietos gyventojams atliko kelis kūrinius. Klausytojai liko sužavėti unikaliu kultūriniu reiškiniu ir nuotaikinga programa.

Trumpą video įrašą galima pasižiūrėti čia: http://www.youtube.com/watch?v=cbmLnDOSoo8

2011 MilosolietratususitikimaiBirželio 10d. į aikštę priešais Švč. Trejybės bažnyčią didžiuliais autobusais atvyko svečiai iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos. Tai meno kolektyvai, pučiamųjų orkestrai su šokėjomis, chorai, vokaliniai ansambliai, dainų ir šokių kolektyvai, jaunimo šokių kolektyvai, atskiri dainininkai, poetai ir literatai. Iš viso atvažiavo apie 700 svečių, kad kartu su savo tautiečiais ir draugais, Vandžiogalos lenkų sąjungos nariais, deramai paminėtų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100 – ąsias gimimo metines čia, Vandžiogaloje. Ekskursija po šventorių, Milošų giminės kapų aplankymas. Čia visi įdėmiai klausė šių eilučių autoriaus pasakojimo apie susitikimus su poetu, apie čia palaidotus jam brangius žmones.

Pietūs gamtoje – Vandžiogalos miestelio parke. Truputį pailsėję po kelionės, pasistiprinę, visi patraukė į Švč. Trejybės bažnyčią. Ten buvo aukojamos Šv. Mišios už visus renginio dalyvius prie malonėmis garsėjančio Kristaus Kryžiaus. Per mišias kolektyvai giedojo pasikeisdami, bet giesmę „Juodoji Madona“ giedojo visa pilnutėlė bažnyčia žmonių. Įspūdis neapsakomas...

...

2011 poeto100pradziaStipri aura, čia jauti didelę ramybę ir kartu nerimą. Žiūrint į tą nekropoliją, užrašus - tai „Tvano“ laikotarpis, sausio sukilimo stipri nuojauta su konkrečiais likimais. Česlovo Milošo protėviai savoje LDK laisvės troškusių tikinčiųjų kompanijoje ir toje istorinių laikų samplaikoje – apima kontraversiškos mintys...

Bet tik pažvelgus į Vandžiogalos šventovės stebuklais ir malonėmis garsėjantį Kryžių -  palaimos šaltinį, jauti pasitikėjimą, ramybę ir viltį... Taip kalbėjo man vienas žymus žmogus, literatas ir poetas, čia besilankęs su didele grupe poetų, meno, kūrybos žmonių iš Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Amerikos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Ką čia bepridursi, teisingos įžvalgos. Tai patvirtina ir didelis svečių, turistų ir piligrimų srautas iš viso pasaulio, taip pat  ir iš Lietuvos. Džiugu, kad Vandžiogalą atranda ne tik pasaulinio garso intelektualai, bet ir dvasinių vertybių ieškantys piligrimai. Tai teikia vilčių...

Nuotraukose - piligrimai, pasaulio žmonės ir vandžiogaliečiai, užburti Česlovo Milošo mistikos ir slėnio dvasios. „Gera gimti mažame krašte, kur gamta yra žmogiška, lygiavertė žmogui, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyveno įvairios kalbos ir įvairios religijos. Kalbu apie Lietuvą, mitų ir poezijos šalį“, - sakė Česlovas Milošas.

2010 jezaus sirdies atl2010 06 13 Vandžiogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje vyko nuo seno garsūs Jėzaus Širdies atlaidai. Kadaise jie vykdavo net 3 dienas ir sukviesdavo minias tikinčiųjų.

Šįmet į šiuos atlaidus taip pat gausiai rinkosi tiek lietuvių, tiek lenkų tautybės vietiniai gyventojai ir svečiai. Visi meldėsi, dėkojo Dievui, prašė malonių. Ne vienas maldininkas ėjo keliais aplink Didįjį altorių, kur už Didžiojo altoriaus yra stebuklais garsėjanti vieta. Ne vienas garbaus amžiaus vandžiogalietis gali papasakoti apie įvykusius Dievo stebuklus, išmelstus su giliu tikėjimu.

Po iškilmingos procesijos, pasibaigus lenkiškoms mišioms, niekas neskubėjo iš bažnyčios. Visi klausėsi lenkiškų dainų, kurias temperamentingai atliko svečių iš Vilniaus krašto ansamblis „Borowianka“. Šis kolektyvas ir kiti svečiai buvo pakviesti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininko Ričardo Jankausko ir organizatorių Leonijos Petrauskaitės, Zofijos Pilypienės iniciatyva.

2010 pradeda svesti100MilosoBirželio 5-osios rytas Vandžiogaloje buvo ypatingas. Miestelį iš sąstingio ir snaudulio pažadino pučiamųjų orkestrų maršai, patrankų šūviai. Aikštėje rinkosi svečiai iš kaimyninės Lenkijos, iš Vilniaus krašto, iš Kauno, Kėdainių, Jonavos…Vandžiogala jau pradėjo minėti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) jubiliejinius metus! Juk Lietuvos Respublikos seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 metais sueina 100 metų nuo poeto Česlovo Milošo gimimo, kad poeto jubiliejus yra įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą, bei siekdamas suaktyvinti kultūrinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, nutarė paskelbti 2011 metus Česlovo Milošo metais.

Jaunimo pučiamųjų orkestrai iš Lenkijos Wasilków ir Ciechanowiec miestų, riteriai iš Staszów, chorai, ansambliai, kapelos, visi garbingi svečiai, vandžiogaliečiai, lydimi nuotaikingų maršų melodijų, patraukė prie šventoriuje esančios Milošų giminės kapavietės.

Free Joomla! template by Age Themes