Visų šventųjų šventė

Lapkričio 1 d. (antradienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

Vėlinės

Lapkričio 2 d. (trečiadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba

                                                                                Kviečiame!

Naujos knygų lentynos tiesiai iš Lenkijos – tai gero vandžiogaliečių bičiulio, tautiečio Artur Tchórzewski (firma A.T.TRADING Sp.zo.o.) dovana Lenkų bibliotekai Vandžiogaloje. Elegantiškos ir praktiškos lentynos  priglaus dar 2.500 egzempliorių knygų. Džiaugsimės bibliotekos turtu: juk turėsime  5.000. Tai naujos ir jau naudotos populiariosios grožinės  ir mokslinės literatūros knygos, enciklopedijos, žodynai.
Sena tiesa - visais  laikais bet kokia kutūrinė švietėjiška veikla  sunkiai įsivaizduojama be rėmėjų, žmonių, suprantančių švietimo ir kultūros svarbą, galinčių ir norinčių ją tobulinti  ir puoselėti.

Visų Šventųjų ir Vėlinių švenčių išvakarėse, vaikštant po rudenėjantį senąjį Vandžiogalos šventorių, kyla visokių minčių ir refleksijų... Ypač jos turėtų kilti tiems, kurie gilinasi į buvusios Abiejų Tautų Respublikos daugiakultūriškumo klausimus.

Šventoriaus kapinės yra akivaizdus ligi šiol išlikęs jos paveldo pėdsakas. Istoriniu ir meniniu požiūriu čia esančius vertingiausius paminklus reikėtų konservuoti, atlikti būtinus jų apsaugai darbus, esant reikalui – rekonstruoti. Akivaizdu, kad šie darbai turėtų būti įtraukti į platesnį kontekstą – tarptautinę programą.

Šie, 2016 metai, Lenkijos Senato paskelbti rašytojo, Nobelio premijos laureato Henryk Sienkiewicz metais, kadangi šįmet minime jo 170 – ąsias gimimo ir 100 – ąsias mirties metines. Jie vandžiogaliečiams buvo turtingi ir įsimintini. Didysis rašytojas įvairiomis formomis pasibeldė į mūsų kultūrinę ir literatūrinę atmintį. Tikimės, įsiminėme ilgam...
Džiaugiamės, kad Vandžiogaloje turime tokį aktyvų kultūros židinį, kaip Lenkų biblioteka. Čia vis tebeesanti senųjų šio krašto leidinių knygų paroda, surengta šiais jubiliejiniais metais, sukėlė nemažą šurmulį ir lankytojų susidomėjimą.

Vėlų antradienio vakarą populiari lenkų žurnalistė, TV Polonia televizijos laidų vedėja Anna Popek televizijos laidoje „Halo, Polonia“ tiesioginiame eteryje kalbino neseniai Liaudos krašte, Vadaktuose, vykusio Nobelio premijos laureato rašytojo Henryk Sienkiewicz šimtųjų mirties metinių iškilmių paminėjimo organizatorių dr. Jan Skłodowski. Jis mielai papasakojo TV Polonia žiūrovams apie iškilmes, rugsėjo 18-22 dienomis vykusias Vadaktuose ir Sidabrave. Televizijos laidos vedėja tiesioginiame eteryje telefonu susisiekė su iškilmių dalyviu, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininku Ričardu Jankausku, kuris kartu su kitais vandžiogaliečiais dalyvavo šiame renginyje, ir paprašė pasidalinti įspūdžiais apie šias iškilmes.

Žiūrėkite laidos įrašą:

Vadaktai – 2016. Pagerbtas rašytojas H.Sienkiewicz,

1 dalis

2 dalis

3 dalis

Kaip rodo istorija, jei tai, ko ieškai, ką kuri, yra reikalinga tau pačiam, labai didelė tikimybė, jog toks pasaulyje esi ne vienas ir tavo atliktas darbas, įgyvendinta idėja bus taip pat naudinga ir kitiems. Galbūt net ne šimtams, o tūkstančiams.

Tokį darbą atlieka Lenkų biblioteka Vandžiogaloje. Ji yra šio istorinio Liaudos krašto informacijos židinys. Vandžiogaliečiai pirmiausiai galvoja apie tuos dalykus, kuriuos išmano patys. Galbūt nėra daug žmonių, žinančių, ką žino jie, bet pakankamai yra tokių, kuriems jų žinios yra naudingos.

Gražūs, šilti santykiai jau ne vieneri metai sieja vandžiogaliečius su kolektyvu „Hanki“, todėl iš visos širdies džiaugsmingai sveikiname duetą „Hanki“ - Tarptautinio Bendrijų Festivalio „Nida InterComm 2016“ laureatą.

Duetas „Hanki“ iš Paluknio (Trakų raj.) iškovojo pirmąją vietą II Tarptautiniame Bendrijų Festivalyje „Nida InterComm 2016“. Festivalis nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 2 d. vyko Nidoje. Festivalio vyriausias režisierius - žinomas scenaristas, įvairių televizijos projektų autorius ir vedėjas, teatro režisierius Vytenis Pauliukaitis.

„Pradėkime nuo savęs ir prisiimkime asmeninę atsakomybę už tai, kas vyksta šalia mūsų,“- su šiuo šūkiu Vandžiogalos krašto patriotė, aktyvi visuomenininkė Leonija Petrauskaitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo sudėtyje spalio 9 dieną dalyvauja rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą.
Pradėkime nuo savęs. Vandžiogalos miestelis labiausiai apleistas miestelis visame Kauno rajone. Seniai vykdomosios valdžios pasmerktas, pavadintas „neperspektyviu“. Čia nebuvo ir nėra jokių investicijų, čia nevyksta jokie darbai, nes čia gyvena lenkai, rusai ir t.t.

2015 velinesDSCF7830Visų Šventųjų diena

Lapkričio 1 d. (sekmadienis) 2015 m.

9.00 val. - Šv. Mišios lenkų kalba.

10.00 val. – Šv. Mišios lietuvių kalba.

  Kviečiame!

 Nuotraukuose – senasis Vandžiogalos šventorius.

Ruduo, spalis 2015 m.

2015 rozanciusDSCF7386Visą spalio mėnesį, kiekvieną sekmadienį, anksti rytą, gerokai anksčiau prieš šv. Mišias lenkų kalba į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią renkasi lenkai. Čia jie kalba Švč. Mergelės Marijos Rožinį, gieda giesmes, skirtas Dievo Motinos garbei. Bendruomenės nariai puoselėja ir palaiko senąją rožančiaus kalbėjimo tradiciją bažnyčioje.

1723 metais rugsėjo 30 dieną Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo įsteigta Šventojo Rožančiaus brolija, kuriai tuo metu Apaštalų sostas buvo suteikęs atlaidus.

Monowschod-600x840„MONOWschód II" festivalio susitikimai su lenkų scena suteikia žiūrovams galimybę susipažinti su profesionaliu teatro menu, pajausti, išgyventi autentiškas emocijas, betarpiškai bendraujant su aktoriumi. Aktoriai čia turi galimybę pademonstruoti savo talentą ir sugebėjimus, artistinį įdirbį prieš publiką, kuri taip pat nevengia aktyvaus dalyvavimo interaktyviuose spektakliuose.

Festivalio idėja yra teatrinės erdvės kūrimas daugiakultūriniam dialogui tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Festivalio spektakliai bus rodomi Vilniaus miesto teatrų scenose, keliose Vilniaus krašto kultūros centruose, taip pat ir Vandžiogaloje.

2014 m. lapkričio 9 d. (sekmadienis) Vandžiogaloje
14.00 val. J.I. Kraševskio vardo teatras iš Žitomiro (Ukraina)
Włodzimierz Zujew monodrama „Taikos balandis", reżisierius Mikołaj Worfołomiejew
                                          Įėjimas laisvas

  • afisa

Simple Image Gallery Extended

Nuoširdžiai kviečiame!

Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius

DSCF1745Visų Šventųjų diena:
Lapkričio 1d. (šeštadienis) 2014 m.
9 val. - Šv. Mišios lenkų kalba
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba
Vėlinės:
Lapkričio 2 d. (sekmadienis) 2014 m.
9 val. - Šv. Mišios lenkų kalba
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba
Kviečiame !

2014 kapinesPagaliau Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos dėka daugelį metų neprižiūrėtas ir apleistas pačioje aukščiausioje naujųjų Vandžiogalos kapinių vietoje stovintis jubiliejinis kryžius restauruotas ir atnaujintas. Jis Kauno miesto Švč. Trejybės parapijos padovanotas ir 1957 metais čia buvo atvežtas ir pastatytas...
Visų Šventųjų ir Vėlinių švenčių išvakarėse stabtelkime, susimąstykime ir atsigręžkime į pusės amžiaus laiko tarpsnį. Prisiminkime Vandžiogalos naujųjų kapinių – šių mirusiųjų miesto – istoriją. Čia ilsisi kelios kartos vandžiogaliečių . Sunku būtų tiksliai pasakyti, kiek jų čia palaidota. Iki 1950 metų mirę vandžiogaliečiai buvo laidojami senosiose kapinėse, pritrūkus vietos, nuo 1950 metų iki 1956 metų buvo laidojami Gelnų kaimo kapinaitėse. Tik 1956 metais Liaudies deputatų tarybos sprendimu buvo paskirtas žemės sklypas naujosioms Vandžiogalos kapinėms. Tais pačiais metais prasidėjo kapinių formavimo ir tvoros tvėrimo darbai.

Lenkiškos bibliotekos atidarymas Vandžiogaloje , 2014-08-15

III motociklininkų reidas „Paneriai – Prisimename“ Vandžiogaloje

Žolinės Vandžiogaloje

2014 tvoraPraėjo jau dveji metai, kai 2012 – ųjų metų rudenį drąsiausi Vandžiogalos parapijiečiai kartu su tuometiniu parapijos kunigu Oskaru Petru Volskiu, nepabūgę grasinimų, susirinko į taikų mitingą. Jie norėjo atkreipti vietinių, rajono ir šalies žmonių dėmesį į senas Vandžiogalos miestelio, parapijos, lenkų bendruomenės problemas ir, svarbiausia, į apleistas senąsias lenkų kapines, į sugriuvusias tvoras, į šimtamečius medžius, kurie po menkiausios audros griūdavo ir daužydavo paminklus. Protesto mitingas ir lenkų prašymai davė vaisių.

Šiandien ne tik mitingavę, bet ir tvarkai ir grožiui jautresni žmonės džiaugiasi, kad dalis senųjų kapinių jau yra aptverta nauja, tvirta tvora. Tikimės, kad kitais metais bus aptverta ir kita likusi tvoros dalis. Pagarbos nusipelnė dabartinis Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka, kuris mobilizavo viešuosius darbus seniūnijoje atliekančius žmones ir pats kartu su jais dirbo.

2013vasario16Po straipsnių, išspausdintų Kauno krašto dienraštyje „Naujos tėviškės žinios“, kur Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius kritikuoja vietos ir rajono valdžią, kad ignoruodami čia švenčiamas lenkiškas šventes patys nešvenčia ir lietuviškų: sausio 13-osios, 1863-ųjų metų sukilimo 150-ųjų metinių. Neapsikentusi rajono valdžia prieš pat Lietuvos valstybingumo šventę, vasario 16-ąją, surengė išvažiuojamą posėdį visiems tiems faktams nustatyti. Priešakyje su rajono vicemeru, administracijos direktore, kultūros ir švietimo skyriaus vedėja, taip pat dalyvaujant vietos valdžios atstovams: seniūnui, mokyklos direktoriui, kultūros centro direktorei. Į posėdį buvo pakviestas ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas, kuriam dvi valandas buvo kalbama, aiškinama ir įtikinėjama asmeniškai jo ir jo vadovaujamo skyriaus negatyvi veikla čia, Vandžiogaloje, propaguojant lenkiškumą. Buvo pasakyta, kad visos čia Vandžiogalos lenkų skyriaus organizuojamos šventės yra neadekvačios Vandžiogalai: per didelės, per gausios ir per dažnos, kad tokių čia nereikia, nes rajono valdžios planuose tokių nenumatyta Vandžiogaloje, o ypač lenkiškų. Nereikia čia nei Č.Milošo kelio ir renginių, skirtų šiam Nobelio premijos laureatui paminėti, nei Katynės reido dalyvių, kurie lanko žuvusių lenkų kapus, nei jau tradiciniais tapusių kasmetinių 1863-ųjų metų sukilimo paminėjimo su harcerais, nei piligrimų ir turistų iš Lenkijos, lankančių stebuklais garsėjantį kryžių Vandžiogalos bažnyčioje. Buvo pasakyta, kad visa tai yra tik mūsų „priedanga“, kad jie puikiai supranta, kad čia jau daroma politika ir vietos lenkai čia kuria kažką panašaus į Šalčininkų rajoną, tad visa veikla bus atidžiai stebima.

2013teatrostudijaŠeštadienį, balandžio 27 d., į Vandžiogalos kultūros centre vykusį teatrų festivalį „Žaidžiame teatrą“ suvažiavo mėgėjų teatrų kolektyvai iš Kauno rajono ir Kalvarijos. Šventės dalyvius ir svečius sveikino Kauno rajono savivaldybės ir vietos seniūnijos atstovai, linkėdami, kad ši teatro šventė čia, Vandžiogaloje, taptų tradicinė ir vyktų kasmet.
Į Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus kvietimą atvykti į teatro šventę maloniai atsiliepė Vilniaus Lenkų teatro studija ir joje kurianti režisierė Lilija Kiejzik. Nuo 1960 metų per ilgą kūrybinį laikotarpį šiame teatre yra pastatyta daug garsių lenkų, lietuvių ir užsienio dramaturgų veikalų. Teatro studija gastroliavo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje bei kitose šalyse. Nuo 1987 metų teatro studijai vadovauja charizmatiškoji Lilija Kiejzik.

2013joninesVienos žinomos muzikinės grupės lyderio pakviesti, vandžiogaliečiai Jonines šventė Kauno senosios prieplaukos amfiteatre. Šventė prasidėjo „Lietuvos jaunimo dienų 2013” programa. Vakarą „Kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ pradėjo grupė „Svajonių gija“ ir krikščioniškojo šokių teatro spektaklis „Nematomas regėtojas“. Scenoje pasirodė krikščioniškos muzikos grupės
br. Tomek‘as ir draugai, „Saulės Broliai“, „Rieka Zivota“ (Slovakija). Skambėjo Dievą šlovinančios giesmės ir himnai. Pirmąją šventės dalį užbaigė roko grupė „Thundartale“.

Šventės šurmuly sutikome ir savo žemietį, kilusį iš Vandžiogalos, garsų Kauno miesto juvelyrą, Joną, kuris pasigyrė, kad jo šeimoje yra dar du Jonai. Paskui visi linksmai sukomės ratelyje su ansambliu „Ant ežero kranto“. Degant Joninių laužui šventę tęsė populiarūs atlikėjai: Povilas Meškėla, Martynas Kavaliauskas, Linas Adomaitis... Puiki šventė baigėsi fejerverku.

2013akcentaiŠeštadienį, liepos 6 dieną, Raudondvaryje, restauruotame grafų Tiškevičių dvare, vyko viso Kauno rajono Lietuvos valstybės dienos minėjimo šventė. Sužinoję, kad į šventę atvyks delegacija iš Varmijos - Mozūrijos vaivadijos, vadovaujama vicemaršalkos, riterių būrys, dalyvausiantis riterių turnyre, bus pristatytas kulinarinis paveldas, taip pat ir paroda, kurioje bus galima pamatyti Varmijos – Mozūrijos bibliotekoje saugomas vertingas senovines knygas, kurios kažkada priklausė Raudondvario dvare gyvenusiai grafų Tiškevičių giminei, vandžiogaliečiai atvyko į šventę, kad susitiktų su savo tautiečiais ir kitais šventės dalyviais ir kartu atšvęstų Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Apžiūrėjome riterių stovyklą, susipažinome su lenkų riteriais, atvykusiais į turnyrą. Jie mums parodė savo ginkluotę, kuri, kaip pasirodo, yra senovinė ir daug sverianti. Šalia stovyklos įsikūrusioje karčemoje iš Lubavos vyriausias virėjas parodė vandžiogaliečiams, kaip yra verdamas šiupinys su elniena, leido atidengti didžiulį katilą ir net pamaišyti, o paskui pakvietė ir paragauti. Stebėjome riterių turnyrą, kuris mums labai patiko. Svečiai iš Varmijos - Mozūrijos vaivadijos paįvairino ir pagyvino čia, Raudondvario pilyje, vykusią Valstybės dienos šventę.

2013studPenkias dienas įvairių studijų pakopų  doktorantai, absolventai,  studentai iš Vroclavo Universiteto Tarptautinių Studijų Instituto viešėjo Vandžiogaloje. Jie rinko tiriamąją, istorinę, edukacinę medžiagą apie čia, Laudos krašte, gyvenusius ir gyvenančius tautiečius. Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, padedant vandžiogaliečiams, studentai vyko į susitikimus su įvairių tautybių žmonėmis, lankė jų protėvių kapus ne tik Kauno rajone, bet ir Kėdainių bei Jonavos rajonuose. Daug surinkta istorinės, kultūrinės medžiagos, užrašyta pokalbių, pasakojimų, prisiminimų, dainų. O paskutinė šios mokslinės studentų stovyklos diena Vandžiogaloje, svečiams iš Vroclavo prašant, buvo paskirta Česlovo Milošo keliui. Jis jauniems žmonėms paliko didelį įspūdį.

2013susitikimaiKlaipėdos Lietuvos lenkų skyrius yra vienas iš penkiolikos skyrių, kuris jungia lenkų tautybės gyventojus, gyvenančius Klaipėdoje. Skyriaus pirmininkė Irena Songin kartu su skyriaus nariais aktyviai darbuojasi daugianacionalinėje Klaipėdos miesto bendruomenėje. Mieste veikia penkiolika tautinių mažumų organizacijų: rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų, vokiečių, azerbaidžaniečių ir kitų... Visos jos čia puikiai sutaria,darbuojasi ir bendrauja  Tautinių mažumų daugiakultūriniame  centre, kuris prieš trejus metus buvo šiuolaikiškai atnaujintas, aprūpintas muzikos instrumentais, inventoriumi, veikia biblioteka. Pastatas yra miesto centre, parke, seniau buvusių vokiečių kapinių teritorijoje. Daugiakultūrinį centrą išlaiko miesto savivaldybė, kuri čia turi įsteigus net penkis etatus darbuotojams, kad centras sklandžiai funkcionuotų ir tautinių mažumų atstovams čia nieko netrūktų. Tuo mes ir įsitikinome.

2013vengozovaMūsų bičiuliai iš Lenkijos -  draugija „Współnota Polska“ Varmijos, Mozūrijos skyrius Węgorzewo -  pakvietė vandžiogaliečius visą savaitę dalyvauti  renginiuose, kurie padėjo tobulinti gimtąją kalbą, susipažinti su nuostabiu daugybės didelių ežerų kraštu – Varmija ir Mozūrija. Kartu su tautiečiais, atvykusiais iš Rusijos Kaliningrado srities, Latvijos, Baltarusijos, ne tik tobulinome gimtąją kalbą, bet ir mokėmės dainų, mielai dalijomės savo patirtimi. Visą šį laiką su mumis bendravo žinomi šio krašto žmonės, literatūros ir istorijos tyrinėtojai ir žinovai, meno kolektyvų vadovai, lektoriai iš Mokytojų namų ir regiono muziejų. Mes ne  tik mokėmės, bet ir daug keliavome.  Varmijos – Mozūrijos kraštas seniau priklausė vokiečiams, todėl sena šio krašto istorija ypač domino, nepaprasta apylinkių gamta – tikras estetinių išgyvenimų šaltinis.

 

Savo kelionę pradėjome  gražioje vietoje, ant kalvos, tarp ežerų, aplankėme dar I pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapines, puikiai sutvarkytas ir prižiūrimas. Toliau -  kalvota vietove, pro didelius miškus, kur senovėje gyveno prusų gentys (bartai). Akmenimis grįsti, apsodinti dideliais medžiais, kurių vainikai kažkada slėpė judančius karius – tai jau trečiojo reicho palikti ženklai. Pasirodo, tose vietovėse II pasaulinio karo metu slėpėsi, turėjo savo bunkerį „vilko guolį“ ne tik Hitleris, bet ir jo parankiniai: Geringas, Ribentropas ir štabo generolas Lamersas. Bunkeriai čia buvo taip gerai užmaskuoti, kad net po karo rusų kariams sunkiai sekėsi juos surasti.

2013plonezukelias,,Oginskių palikimas – visos Europos kultūros perlas”, - sako nenuilstantis Oginskių giminės muzikinio paveldo puoselėtojas, kultūros istorikas, pianistas ir geras vandžiogaliečių bičiulis – Andžej Pilecki. Jis ir pakvietė vandžiogaliečius ketvirtadienio popietę į M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, bei Rietavo Oginskių istorijos muziejaus, M.Žilinsko galerijoje pristatomą švietėjišką – kultūrinę programą iš renginių ciklo “Polonezų kelias”, kuris tą dieną vingiavo pro Kauną.

1786 metais į Abiejų Tautų Respublikos Seimą buvo išrinktas kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Jam tada buvo 21 metai. „Tarnauti Tėvynei“ - toks buvo šios neeilinės asmenybės – diplomato, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų ministro, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio gyvenimo credo. Dramatiški istorijos lūžiai lėmė, kad ne valstybinės pareigos, o muzikinis palikimas M.K.Oginskiui pelnė pasaulinę šlovę. Jo vizitine kortele tapo polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ – nesenstantis, nesunaikinamas muzikinis Tėvynės ilgesio ir laisvės testamentas. Iš bekraščių tolių prakilniu ilgesiu atvilnijusi polonezo melodija, optimistinis vilties motyvas smelkte įsismelkia į širdies ir vaizduotės gelmes, primindamas dramatiškus XVIII a. įvykius, kai Abiejų Tautų Respublikos kartu ir Lietuvos vardas ilgam buvo ištrintas iš Europos politinių žemėlapių. M.K.Oginskis priklauso tai didžiųjų patriotų kartai, kuri pirmoji ir išgyveno Tėvynės praradimo katastrofą.

salcininkaiŠiemet Derliaus šventė Šalčininkų rajone įvyko rugsėjo 15 dieną. Miesto parke susirinko ne tik rajono ūkininkai, bet ir žmonės iš netoliese esančių vietovių, o taip pat iš tolimesnių Lietuvos kampelių. Atvyko ir daug užsienio svečių: daugiau nei iš  30 Lenkijos savivaldybių, delegacijos iš Baltarusijos ir Vokietijos. Kaip ir kasmet, gavę Šalčininkų rajono mero Zdzisław Palewicz kvietimus, į šventę atvyko ir vandžiogaliečiai.

Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Šalčininkų parapijos kun. klebonas Witold Zuzo kartu su dviem kunigais iš Lenkijos. Liturgijos metu giedojo čia atvykusi Lenkijos estrados žvaigždė – dainininkas Krzysztof Krawczyk. „Derliaus šventė, - tai džiaugsmo už surinktą derlių, padėkos už jį Dievui bei laiko pažvelgti į save, į savo darbus metas. Dėkojame šiandien Dievui už žemės derlių bei atiduodame save į Jo rankas“, - sakė savo homilijoje kun. Witold Zuzo.

2103ApytaslaykyjeRugsėjo 22 - oji - išskirtinė Kėdainių rajono Apytalaukio parapijos ir Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorijoje. Tą dieną čia vyko Šv. Apaštalo evangelisto Mato atlaidai. Šv. Mišių liturgijoje giedojo Vilniaus Universiteto grigališkojo giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ choras. Po Šv.Mišių įvyko monografijos „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija“ pristatymas. Renginio organizatoriai, žinodami ir pažinodami vandžiogaliečius, jų domėjimąsi šio krašto istorija ir bendromis istorinėmis gijomis, pakvietė juos į knygos pristatymą.

Naująją knygą pristatė autorės, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorės -  istorijos katedros vedėja Vaida Kamuntavičienė ir Menų fakulteto menotyrininkė Laima Šinkūnaitė. Solidžioje knygoje išsamiausiai kalbama apie Apytalaukio bažnyčią ir parapiją, dėmesys kreipiamas ir į filijines Šventybrasčio, Lančiūnavos bei Užvalkių bažnyčias. Knygoje „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija“ regima nuosekli parapijos, Dievo namų, sakraliojo meno, dvarų, parapijos ūkio ir prieglaudų, mokyklų, brolijų kūrimo istorija ir raida. Tai susiklostė iš bažnyčių fundacijų, inventorių ir vizitacijų aprašymų, didikų ir kunigų testamentų, teismų bylų, metrikų knygų, Kėdainių apylinkių dvarų dokumentų analizės.

2013senjoraiSpalio 12 d., šeštadienį, Į Vandžiogalos kultūros centrą paminėti Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos ir pagerbti jau garbaus amžiaus sulaukusių seniūnijos gyventojų rinkosi svečiai ir abiejų bendruomenių, lietuvių ir lenkų, nariai. Visus susirinkusius į kultūros centro salę palaimino ir pasveikino Vandžiogalos parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius. Po prisistatymo kunigas Skaidrius Kandratavičius paminėjo ir pozityvias senjorų amžiaus puses, visiems palinkėjo geros sveikatos ir Dievo palaimos, apdovanojo katalikiška spauda. Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka perskaitė netrumpą Vandžiogalos senjorų sąrašą, pradėdamas nuo seniausios, šimtametės, ir tęsdamas toliau... Linkėjo visiems dar daug sveikatos ir kūrybos metų, visus apdovanojo gėlėmis. Šių eilučių autorius, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas, taip pat pasveikino visus susirinkusius ir įteikė visiems po rožinį ir šventų paveikslėlių, atvežtų iš Jasna Góra Dievo Motinos šventovės Lenkijoje, primindamas, kad spalio mėnuo yra Švč. Marijos rožinio  mėnuo. Rožiniais buvo apdovanoti ir kiti svečiai, susirinkę salėje. Kultūrine programa rūpinosi kultūros centro direktorė Gražina Mickūnienė ir renginio vedėja Alma Pauželienė. Susirinkusiems koncertavo svečiai – Ilgakiemio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Jiesia“ (vad. J.Balsienė) ir vietos folkloro ansamblis „Griežlė“ (vad. A.Morkūnas).

2013santaraStudentų draugija „Santara“ Vytauto Didžiojo universitete susibūrė 2002 metais. Santariečiai bendradarbiauja su ,,Santaros – Šviesos“ federacija, iš kurios perėmė veiklos formas bei idėjas. „Santara – Šviesa“ įsikūrė 1957 metais, susijungus 1947 metais įkurtam akademinio jaunimo, studijavusio Tiubingeno universitete, sambūriui ir 1954 metais JAV įkurtai liberalaus jaunimo organizacijai „Santara“. VDU Istorijos fakulteto studentų draugija „Santara“  ir jos bendraminčiai aktyviai veikia ir  universitetinėje erdvėje, ir už jos ribų. Draugijos tikslas – praktine veikla praplėsti istorines žinias, randamas knygose, sužadinti susidomėjimą ne tik faktais, bet ir vietovėmis ar įvykiais, provokuoti diskusijas, o svarbiausia – suburti veiklius žmones, kurie noriai dalytųsi idėjomis ir jas įgyvendintų. Studentai daug keliauja po įvairias Lietuvos apylinkes, lanko svarbius paminklus, susipažino su Varšuva ir jos universitetu.

2013katynesreidasRugpjūčio 24 dieną iš  Varšuvos Nepriklausomybės aikštės startavo XIII Tarptautinis Katynės motociklininkų reidas. Tos pačios dienos vakare grupė reido dalyvių(daugiau kaip 30 motociklų ir du Wołomin miesto autobusiukai su moksleiviais, vadovaujami komandoro Marcin Galecki) atvyko į Vandžiogalą. Jau trečius metus Katynės reido motociklininkai lanko savo tautiečius Vandžiogaloje, todėl tokie vizitai tapo gražia tradicija.  Reido dalyviai - tai įvairaus amžiaus žmonės iš įvairių Lenkijos vietovių. Grupėje -  gydytojai, verslininkai, mokytojai, visuomenės veikėjai ir kt. Tą vakarą svečiai bendravo su šeimininkais, prisiminė praeitų metų viešnagę Vandžiogaloje, dalijosi įspūdžiais iš tolimesnių kelionių, atvežė ir padovanojo filmuotos medžiagos iš visos reido trasos ( trasa  siekia daugiau nei 7 tūkstančius kilometrų per Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusiją), apdovanojo mielomis ir įvairiomis atminimo dovanomis.

 2013zoline Nuo ankstyvo ryto iš įvairių aplinkinių vietovių: Kauno, Jonavos, Kėdainių, Vilniaus ir net Varšuvos - maldininkai ir svečiai rinkosi į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią, kad kartu galėtų atšvęsti Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės atlaidus. Nuo seno kartu lenkai ir lietuviai renkasi į šią šventovę, kad drauge su savo šeimomis, giminėmis ir pažįstamais švęstų šiuos didžiuosius atlaidus. Šv. Mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos klebonas Oskaras Petras Volskis. Liturgijos metu giedojo svečiai iš Eišiškių, dainų ir šokių ansamblis „ Ejszyszczanie“. Po mišių – graži bendra eucharistinė procesija. Šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedos bazilikos vikaras teol. licenciatas kun. Nerijus Vyšniauskas, kuris savo pamoksle ragino žmones išsaugoti tas tikrąsias dvasines vertybes, kurios šiais laikais taip dažnai yra pamirštamos. Pamokslas atlaidų dalyviams labai patiko. Liturgijos metu sakraliąją polifoniją giedojo profesionalūs atlikėjai iš Kauno.

 

2013kardinolasDZGegužės 5 d. Kauno arkivyskupija minėjo savo motininės bažnyčios katedros 600 metų jubiliejų. Į jį kaip savo atstovą ir pasiuntinį popiežius siuntė Krokuvos arkivyskupą kardinolą Stanislawą Dziwiszą. Vandžiogalos parapijos klebonas ir lenkų bendruomenė buvo kvietusi gerb. kardinolą šia proga apsilankyti ir parapijos šv. Trejybės bažnyčioje. Gaila, bet dėl įtempto vizito tokios galimybės neatsirado. Lenkų bendruomenės nariai sekmadienį dalyvavo iškilmingose šv. Mišiose Kauno Arkikatedroje bazilikoje, kurias laikė Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas. Jis vėliau pristatė ir ypatingą relikviją – drobulę su palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo lašu. Ši dovana buvo išstatyta Arkikatedros bazilikos priekinio kairiojo pilioriaus altoriuje nuolatiniam viešam garbinimui. Iškilmėse dalyvavo visa Lietuvos valdžios viršūnė bei bažnyčios hierarchija.

Su visais susipratusiais ir pilietinę kutūrą puoselėjančiais Lietuvos Respublikos piliečiai vandžiogaliečiai šventė Vasario 16-osios iškilmes. Nors oro sąlygos nelepino, tačiau į minėjimą susirinko kur kas daugiau vietos gyventojų, parapijiečių nei įprastai, negausūs mokyklos, seniūnijos, lenkų bendruomenės, aplinkinių kaimų ir gyvenviečių atstovai. Būrį papildė svečiai iš Kauno ir Vilnijos krašto, bendros Tėvynės ir valstybės šventėje kartu dalyvavo lietuvių ir  lenkų bendruomenių atstovai, kurie nuo seno gyvena Vandžiogalos ir Vilniaus rajono apylinkėse.

Dėkodami už laisvės dovaną, už ją kovojusiųjų auką ir prašydami palaimos ateičiai minėjimo dalyviai susirinko Vandžiogalos parapijinėje bažnyčioje, kurioje buvo aukojamos iškilmingos šv.Mišios. Savo pamoksle klebonas atkreipė dėmėsį, kad iš Dievo valios esame gimę būtent šiuo laiku, šioje šalyje, drauge gyvename kaip likimo bendruomenė, todėl iš to išplaukia būtinybė sugyventi, vienas kitą priimti ir pagelbėti. Laisvę lietuviai gavo kaip dovaną, kadangi neturėjo ir neturės tokių jėgų, kad vien savo pastangomis ją atkovotų, laisvė buvo "atnešta ant pdėklo".

Į Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus organizuojamą šventę, skirtą Gegužės 3-osios, Konstitucijos 222-osioms metinėms pažymėti.

Šventė įvyks 2013 m. gegužės 4 d. (šeštadienį)

12 val. Šv. Mišios lenkų kalba Vandžiogalos Švč. Trejybės Bažnyčioje.
Giedos ansamblis „Sużanianka“.

Po Šv. Mišių susitikimas:
Gegužės 3-iosios konstitucijos istoriją apžvelgs
istorijos dr. Jan Skłodowski (Varšuva),
koncertuos ansamblis „Sużanianka“.

Susitikimas vyks bare „Bučkis“

Mielas Vandžiogalos parapijieti, kraštieti, piligrime, kviečiame į Vandžiogalos parapijos Žolinės atlaidus rugpjūčio 15 d.

Drodzy bracia i siostry Polacy, parafianie, wszyscy pochozący z Wandziogoły i mieszkający w okolicach Kowna, Kiejdajny i Janowo, zapraszamy na parafialne święto odpustowe Wniebowzięcia N.P.Maryi.

09.00 Msza Św. i kazanie po polsku (Mišios lenkų kalba). Śpiewać będzie polski chór z Majsiagoły.

10.00 Suplikacijos, giedama M.Marijos litanija, Švč. Sakramento procesija (bendra lietuviams ir lenkams).

11.30 Šv. Mišios senąja liturgija ir pamokslas lietuvių kalba. Pamokslaus vienuolis pranciškonas t. R.Mizgiris iš Kryžių Kalno vienuolyno.

Į pamaldas derėtų atsinešti žolynų, javų puokščių, vaisių kurie bus pašventinti Mišių metu.

Bažnyčios prieangyje bus vieta, kur bus galima užrašyti intencijas Šv.Mišioms, kurios bus aukojamos Vandžiogalos bažnyčioje prie malonėmis garsėjančio Kryžiaus.

Vandžiogalos bažnyčioje pagrindiniame altoriuje yra senovinis stebuklingas Kryžius, prie kurio maldininkai patyrė daug malonių: atgavo sveikatą, tikėjimą, stiprybę gyvenimo negandose, palaimą šeimos ir verslo reikaluose.

Eiti keliais aplink altorių yra sena šios bažnyčios maldos tradicija. Praėjusių amžių žmonių maldingumą liudija aplink altorių grindyse keliais ištrintos vagos. Toks maldos būdas pasižymi dideliu nuolankumu, tikėjimo jausmų stiprumu ir gilumu, dvasios viršenybe prieš kūnišką ištežimą, todėl tokia malda yra labiau dvasinė ir nuopelninga.

Šiais metais buvo restauruoti ir prie Nukryžiuotojo atgal gražinti tikinčiųjų padėkos ženklai – votai.

 

2011 m. birželio 10d. (penktadienį)

13 val. Renkasi svečiai aikštėje prieš Bažnyčią 14 val. Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės Bažnyčioje 15 val. Šventės dalyvių eisena 16 val. Literatūriniai susitikimai „Česlovui Milošui – 100” Šventinis koncertas Vandžiogalos kultūros centre

Dalyvauja svečiai iš Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos.

Maloniai kviečiame į šventę!

Kėdainių LLS skyrius „Lauda“ Vandžiogalos LLS skyrius

Vasario 16 d., 10 val. bus aukojamos šv.Mišios už Tėvynę, minint Lietuvos Nepriklausomybės šventę.

Po pamaldų - trumpas žodis prie Nepriklausomybės paminklo ir gėlių padėjimas.

14 val. – lenkų bendruomenės organizuojama programa kultūros namuose, dalyvaujant ansambliui „Wileńszczyzna“, pristatant Nepriklausomybės atgavimo istoriją.

 

Kviečiame visus dalyvauti pamaldose ir renginiuose, iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų. Sovietiniai laikai baigėsi prieš 20 metų, pareiškime pilietinį sąmoningumą ir savivertę!

Sausio 22 ir 23 dienomis parapijoje viešės 14 jaunų lenkų harcerų iš Vilniaus, kurie aplankys 1864 m. sukilimo dalyvių kapus, žymesnes apylinkės vietoves, bendraus su vietiniais gyventojais.

Sausio 23 d., sekmadienį, jie dalyvaus 9 val.  lenkų Mišiose, kurias aukos ir pamokslą pasakys kun. Dariusz Stancik.

2011paviliotiIsosNepaprasta lietuviška, kone metafizinė jėga, pritraukianti jau tiek amžių į save daug žmonių širdžių, ir šį kartą padarė savo – didelė grupė mokinių iš Olštyneko miesto Lenkijos Nobelio premijos laureatų vardo gimnazijos kartu su savo globėjais, pavilioti slėnio šauksmo, atvyko į mūsų spalvingą kraštą. Tai turistinė pažintinė kelionė, skirta arčiau susipažinti su mūsų krašto kultūra, istorija, tradicijomis, čia gyvenančiais tautiečiais ir, savaime suprantama, aplankyti vietoves, susijusias su Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu.

O pradėjom tradiciškai nuo Vandžiogalos. Kad geriau suvoktume ir pajaustume tą laikotarpį ir tas poetui mielas vietoves ir jų kampelius, pajudėjome Česlovo Milošo keliu.

2011derliusTrakaiLietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyriaus Pirmininkas, Seimo narys Jarosław Narkiewicz maloniai pakvietė vandžiogaliečius dalyvauti šventėje „Derlius 2011” Rūdiškėse, Trakų rajone. Rūdiškės, jaukus miestukas, turintis 2500 gyventojų, visas apsuptas miškų, sekmadienį svetingai sutiko šventės dalyvius ir svečius. Sugužėjo čia meno kolektyvai iš Lenkijos, Vilniaus, Vilniaus ir Trakų rajonų.

Šventė prasidėjo Šv.Mišiomis Švč. Jėzaus širdies Bažnyčioje. Bažnyčia pilnutėlė, daug jaunimo. Jaunimo organizacijų atstovai nešė atnašas, taip pat ir naujojo derliaus vaisius, kurie buvo palaiminti ir pašventinti. Šv.Mišiose dalyvavo ir ES parlamentarai, Seimo nariai, Lenkijos Ambasados atstovai, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių atstovai.

Free Joomla! template by Age Themes