Sekmadienį, šv. Velykų rytą, Vandžiogalos miestelio, aplinkinių vietovių gyventojai ir atvykę svečiai gausiai dalyvavo iškilmingoje procesijoje aplink ypatingą Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią.
Šventinėje procesijoje, simbolizuojančioje ėjimą kartu su prisikėlusiu mūsų Išganytoju ir Atpirkėju Jėzumi Kristumi, pagarbiai buvo nešamas Švč. Sakramentas, juo buvo laiminami tikintieji, kilo smilkalų dūmai, skambėjo bažnyčios varpai.
Procesijos dalyvių veiduose jautėsi Prisikėlimo dvasia ir pavasariška nuotaika. Procesijos metu buvo nešamos ir bažnytinės vėliavos su lenkiškais, lietuviškais ir lotyniškais užrašais.

Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:
Kovo 28 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Kovo 29 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Kovo 30 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.
Kovo 31 d. Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 10.00 val.

Vandžiogaliečiai supranta, kad Bažnyčia yra viena, šventa, visuotinė ir apaštališka, ir tiki, kad tik ji išlaiko tikėjimo ir gyvenimo bendrystę, per ilgus šimtmečius skleisdama Kristaus karalystę žemėje. Todėl, kur tik pasaulyje ruošiamasi statyti Dievo šventovę, kur dedamas kertinis Kristaus bažnyčios akmuo, ten vyksta sakralinis istorinis įvykis, keičiantis žmonių gyvenimą. Todėl tikinčiųjų pareiga ir džiaugsmas - būti šio įvykio liudytojais.
Kovo 19 – sios, šv. Juozapo dienos,  pavakarę, vandžiogaliečiai nuvyko į Giraitės Šv. Šeimos bažnyčios pamatų šventinimo ceremoniją būti šio ypatingo, neeilinio įvykio liudytojais. Nedažnai mūsų kraštuose statomos šventovės, todėl nedaug yra vilties, kad dar kažką panašaus šiame gyvenime teks pamatyti.

Kovo 19 – oji – Juozapinės, pavasario šventė, pavadinta šv. Juozapo, vieno svarbiausių Bažnyčios šventųjų, garbei.
Tą dieną prisiminėme ne per seniausiai, prieš pusantrų metų, anapilin iškeliavusį mūsų žemietį, nuoširdų vandžiogaliečių lenkų bičiulį Juozapą Želvį (1948-2022). Gimė jis anais neramiais pokario metais mūsų parapijoje, Skrynių kaime, lenkų Povilo ir Marcijonos Želvių šeimoje.  Į šį pasaulį atėjęs patrono Šv. Juozapo dienos išvakarėse, ir buvo pakrikštytas Juozapo vardu Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.
Nelengva, bet įdomi jo vaikystė pokario metais prabėgo Skrynių kaime.

Kovo 24 diena - Verbų sekmadienis – Viešpaties kančios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Šeštasis gavėnios sekmadienis, juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Vasario 20 dienos popietę vandžiogaliečiai lenkai gražaus jubiliejaus proga sveikino ypatingą žmogų, neeilinę asmenybę, optimizmu ir energija spinduliuojančią, pasitempusią, visada gražiai atrodančią ir visada visiems padėti pasiruošusią Vandžiogalos krašto patriotę lenkę Zofiją Pilypienę.
Pasveikinę Zofiją su prasmingu jubiliejumi, išsakę palinkėjimus ir įteikę dovanas, susėdę prie vaišių stalo, prisiminėme daugiau nei prieš tris dešimtmečius prasidėjusią mūsų pažintį ir nuveiktus įspūdingus darbus. O veiklos karitatyvinėje, kultūrinėje, edukacinėje srityje buvo daug. Daug širdies įdėta padedant vargą ir negalią patyriantiems žmonėms.

Bevartydamas senus laikraščius, viename jų aptikau aprašytą įvykį. Tai daugiau nei prieš pusę amžiaus Kauno rajone leisto laikraščio „Komunizmo vėliava“ 1967 metų kovo 26 dienos sekmadieninis numeris, kuriame buvo išspausdintas toks tekstas:
„Bebaimis vaikinas“
Plačiai išsiliejo pro Vandžiogalą tekantis Urkos upelis. Vaikams džiaugsmas – yra kur laidyti valteles. Tą kovo dieną trečiaklasis Vandžiogalos vidurinės mokyklos moksleivis Ričardas Jankauskas su savo draugais vėl buvo prie Urkos. Staiga Ričardas paslydo ir įkrito į gilų upelį. Bendraklasiai išsigandę pabėgo.

Vasario 4 dienos, sekmadienio, rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią 9 val. lenkų kalba aukojamas mišias rinkosi  bajorų Chmielevskių ir Ancutų giminių atstovai. Jie atvyko pasimelsti už  prieš 80 metų amžinybėn iškeliavusią tarpukario Vandžiogalos krašto žmonių  gerbiamą ir mylimą Boreko dvaro savininkę Ponią Józefą Cmielewską.
Ano meto miestelio žmonių prisiminimuose ji išliko kaip  religinga, išsilavinusi, veikli ir geros širdies moteris. Jai rūpėjo ir miestelio vaikai, ir pasiligoję, vargstantys žmonės. Ponia, gerai išmanydama mediciną, farmaciją, ne vienam padėjo pakilti iš ligos patalo.
Ponia Cmielewska labai rūpinosi Vandžiogalos Švč. Trejybės šventove. Tai liudija įrašai aukotojų knygose.

Sausio 16 dieną šių eilučių autorius gavo tokio turinio elektroninį laišką iš Lenkijos Pakarpatės Kobylany vietovės:
„Gerbiamasis Pone, džiaugiuosi galėdamas Jums pranešti, kad kitą pirmadienį, 2024 metų sausio 22 dieną, Lenkijos Pakarpatės Kobylany vietovėje įvyks atnaujinto paminklinio antkapio, skirto Franciszek Jachimowicz atminimui, atidengimo ceremonija. Velionis gimęs 1844 metais gegužės 7 dieną Vandžiogaloje, Lietuvoje. Tai Floriana Jachimowicza ir Pawliny Kudrewiczówny sūnus, 1863 metų Sausio sukilimo dalyvis, vėliau  dėl mums nežinomų priežasčių apsigyvenęs vietovėje Kobylany. Jis mirė 1906 metais gegužės 3 dieną. Jam buvo pastatytas įspūdingas paminklas,  nors Kobylany tais laikais buvo tik neturtingas kaimas.